Portalo „Kas vyksta Kaune“ komanda kaskart džiaugiasi sulaukusi žinučių iš skaitytojų, kurie praneša apie daugelį įvykių ir jaučia Kauno pulsą būdami veiksmo sūkuryje. Žmonių pilietiškumas nūdienoje įgauna vis didesnę jėgą, todėl nusprendėme padėkoti kiekvienam iš jūsų ir supažindinti su vienu iš daugelio itin pilietiškų „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų – šį kartą tai – Ramūnas.
[galerija kiek=”8″]
Ramūnas Kazakevičius jau ne vienerius metus aktyviai informuoja portalo žurnalistus apie pastebimus tam tikrus aspektus Kaune, tačiau ypač vyras sutelkia dėmesį į Šilainių mikrorajone vykstančias peripetijas, kurios ne visada būna džiugios ir teigiamos, dažniau tai – plika gyventojo akimi pastebimos spragos, keliančios rūpestį ir reikalaujančios atkreipti dėmesį. Gimęs ir užaugęs Vilijampolėje, Kaune, Ramūnas sako, jog visada stengėsi būti geru kauniečiu.
– Ramūnai, kas Jums įskiepijo pilietiškumo jausmą? Kada pajutote, kad probleminius klausimus reikia išsakyti, tylėti negalima?
– Viskas prasidėjo tada, kai gyvenimas mane įsuko į visuomeninę veiklą ir ten sutikau panašiai mąstančių bendraminčių. Anksčiau neturėdavau tam laiko, miesto problemos tarsi praslįsdavo pro akis. Nors matydavau tam tikrus niuansus, susijusius su Kaunu, bet jų nefiksuodavau. Kita vertus, esu gimęs ir užaugęs Vilijampolėje, ten daugelis žmonių turi kovotojų dvasią – tarp kurių ir Romas Kalanta, ir Titas Masiulis. Galbūt gyvenamosios aplinkos aura prisidėjo ir prie mano paties pilietiškumo pajautimo.
– Ar sunku praeiti pro šalį matant tam tikras miesto spragas?
– Jei nieko aplink nefiksuočiau ir praeičiau pro šalį kaip daugelis, tam tikra spraga, laiku neiškelta į paviršių, palaipsniui pradėtų vešėti. Jei tam tikras blogai besielgiantis žmogus nesulauks aplinkinių reakcijos, jis priims tai kaip teigiamą natūralų elgesio modelį ir elgsis taip toliau. Tarkime, eidamas pro šalį prekybos centro teritorijoje pamatau neleistinoje vietoje pastatytą prabangų automobilį, užfiksuoju ir informuoju apie tai žiniasklaidą, kad toks elgesys nevirstų vairuotojų kasdienybe. Ir, žinoma, viliuosi, jog mano pavyzdžiu paseks ir kiti kauniečiai bei pavyks bendromis pastangomis suvaldyti tam tikrą įsigalėjantį nedraugiškumą kitų atžvilgiu.
– Koks Kaunas dabar žvelgiant Jūsų akimis? Situacija mieste gerėja ar priešingai?
– Kaunas buvo Laikinąja sostine, todėl jis negali vadintis vien tik blogysčių miestu. Neigiamos čia tik tam tikros apraiškos, kurios tikriausiai pasikeis, suvienijus bendrą pilietiškumą. Pastaruoju metu matau, jog žmonių pilietiškumas auga.
– Dažnai į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcijos pašto dėžutę atsiunčiate užfiksuotas Šilainių mikrorajono problemas. Ar viešumas gelbsti jas sprendžiant?
– Žinoma, gelbsti. Jei nebūtų žiniasklaidos priemonių, nežinau, kaip pavyktų išspręsti problemas. Sprendimų priėmimas tikriausiai užtruktų labai ilgą laiką. Prisimenu atvejį, kai Šilainiuose ilgus metus stūksojo gelžbetonio sąvartynas. Gyventojai ilgai beldėsi į valdininkų duris, bet jokių veiksmų ir atsakymų į klausimus nesulaukė. Tačiau, kai kreipėmės į „Kas vyksta Kaune“ bei paviešinome minėtą faktą, reikalai pajudėjo akimirksniu – sąvartyno problema išsisprendė kone per parą. Esu dėkingas, kad jūsų redakcijos komanda viešina tokius dalykus ir tokiu būdu prisideda prie Kauno gražinimo.
– Į kokias problemas atkreipiate dėmesį labiausiai? Stebite tik Šilainius ar Kauną bendrąja prasme?
– Stengiuosi reaguoti į tas problemas, kuriose matau tam tikrą miestiečių apsileidimą. Tarkime, sąvartynas, griuvėsiai…tokias vietas fiksuoju ir visuomet pranešu. Šiuo metu situacija Kaune yra pagerėjusi, į problemas jau reaguojama. Miestas keičiasi, aplinka gražėja, tikiuosi, jog daugės ir žmonių, kurie stengsis puoselėti visą tai, kas sukurta. Šiek tiek anksčiau to nebuvo.
– Kaip į tai, kad esate pilietiškas, reaguoja Jūsų bendruomenės žmonės? Šilainiškiai tokie pat pilietiški ir aktyvūs kaip ir Jūs?
– Jaučiu vietinių žmonių palaikymą. Ypač tai jausdavau per vietinę spaudą – portale „Kalba Šilainiai“. Tačiau esu susidūręs ir su tam tikra keleto žmonių panieka, pašaipa.
– Netrukus pristatysite personalinę fotografijų parodą „Mano Šilainiai“. Kodėl kilo idėja fiksuoti savo mikrorajono vaizdus?
– Anksčiau maniau, kad Šilainiai yra tik pilkų betoninių konstrukcijų masyvas – niekuo neįdomus ir neišskirtinis. Tačiau fotoaparatu užfiksavęs keletą gražių akimirkų, įsitikinau, kad Šilainiai taip pat gali būti vadinami nuostabiu mikrorajonu. Nesu profesionalas, bet tai nėra pirmoji mano fotografijų paroda, daugelis jau matė anksčiau pristatytas fotografijas, kuriose – kultūros objektai, esantys Šilainiuose, ir ne tik. Šį kartą fotografavau visais metų laikais tam tikrus, mano manymu, įspūdingiausius vaizdus. Tarp jų ir netikėtas saulės šypsnis, rudenėjanti gamta, sprogstantys medžių pumpurai, daugiabučių namų karūnos – išskirtinis Šilainių bruožas ir panašiai. Žvelgdamas į nuotraukas, supratau, kad Šilainiai – įdomūs. Pagrindinė parodos idėja – perduoti aplinkiniams gerą nuotaiką. Fotografijas bus galima išvysti lapkričio 8 dieną Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių filiale. Noriu padėkoti Ilonai Paškevičiūtei, šios bibliotekos Šilainių skyriaus vedėjai, nes būtent ji yra pagrindinė mano parodos iniciatorė bei kuratorė.
– Ką patartumėte tiems kauniečiams, kurie vis dar nedrįsta pranešti apie savo pastebėjimus Kaune?
– Ekite, fiksuokite, prašykite, belskitės ir nebijokite. Galbūt jums atsivers durys, kai mažiausiai to tikėsitės. Svarbiausia, nebūti abejingu ir nemėginti susitaikyti su nepatinkančiomis aplinkybėmis – kito varianto nėra.
